Žmonės paslysta, kai pasiekia norimus tikslus, norimą viršūnę.
Pirma. Tai ženklas, kad žmogus jaučiasi nepakankamas.
Antra. Senas įprotis, perduotas iš protėvių, kad laimė negali tęstis.
Būna sakoma: “Baisu džiaugtis, nes kažkas atsitiks” / “Niekam nesakyk, kad sėkmė nepraeitų”. Taip žmogus savaime sugriauna savo sėkmę, arba Visata įrodo aplinkoje šį įsitikinimą.
Tikroji tiesa – džiaugsmas yra gerai.
Sėkmė pritraukia sėkmę, turtas pritraukia turtą, meilė pritraukia meilę.
Džiaugtis atvirai yra gerai. Būti sėkmėje, turte būtent su ramybe.
Asmeninis pavyzdys: “Prisimenu, važiuojant mašina iš Vilniaus į Žemaitiją pas močiutę, visi buvome džiaugsmingi ir garsiai šnekėjome. O močiūtė pašnibšdom paprašė kalbėti tyliau: “nes sienos irgi girdi”.
Kodėl?
Karo metu negalima buvo kalbėti, pasakotis ką turi, nes galėjo atimti.
Visa tai jau pasikeitė, esame kituose laikuose.