Taip, dažnai augame per skausmą – kai gyvenimas meta iššūkius, kai tenka prasimušti pro savo ribas.
Augalas turi pramušti kietą žemę, kad išleistų naują lapą.
Raumuo pirma plyšta, kad taptų stipresnis.
Širdis sudūžta, bet iš to skausmo ji plečiasi ir didėja, kaip raumuo.
Visgi yra ir kitas kelias.
Švelnus augimas vyksta tada, kai kuriame kasdienes rutinas, kai leidžiame sau augti po truputį, natūraliai.
Maži žingsniai, nuoseklūs veiksmai kuria tvirtą pagrindą, kad nereikėtų visko išgyventi per skausmą.
Abu būdai egzistuoja. Kartais mus stumia gyvenimas, kartais – mes patys pasirenkame augti.
Svarbiausia? Augti sąmoningai – tiek per iššūkius, tiek per švelnias, kasdienes praktikas.
Koks tavo mėgstamiausias būdas augti?