Yra burbulas, kuriame žmogus nuo pirmos gyvenimo dienos užprogramuojamas tarnauti.
Šiaurės Korėjoje – kai gimsta vaikas, jis nėra laisvas individas. Nuo pirmo žingsnio jis – vadovo pavaldinys. Jo kambaryje kabo portretas, kurį reikia garbinti. Viskas, ką jis daro, mąsto, kuo tiki – tai turi būti dėl vadovo.
Jeigu parodoma nepagarba – pasekmės ne tik jam. Ištrinama visa karta. Visa giminė – išbraukiama iš gyvenimo.
Kitas burbulas – kai mergaitė gimsta į religingą aplinką. Nuo mažens ji girdėjo, kad jos tikslas – būti gera žmona. Paklusni, švelni, tarnaujanti. Ji auga manydama, kad taip turi būti. Kad toks yra gyvenimo kelias.
Ji negirdi kitų balsų, nemato kitų galimybių. Mintys, kurios sukasi jos galvoje, atrodo kaip jos pačios. Tačiau jos įdėtos dar vaikystėje.
Abi situacijos – ne praeitis. Tai XXI amžius. Tai vyksta dabar.
Stebėtojas, kuris gimė laisviau – mato šiuos burbulus iš šono. Ir jie atrodo akivaizdūs.
Bet iškyla esminis klausimas:
O kokiame burbule gyvena jis pats, kurio nemato?
Kokios mintys atrodo jo, bet buvo įdėtos aplinkos?
Kokios ribos atrodo „normalios“, bet iš tiesų – nematomos sienos?
Burbulas dažnai yra nematomas iš vidaus. Jį pradedi matyti tik tada, kai suabejoji viskuo, ką laikai savaime suprantama.
Koks burbulas yra aplink mus? Ar jis matomas?
Parašykite komentare.