Baigiau verslo teisę norvegų kalba ir ten atidariau didžiulį dokumentų centrą. Rūbai, kuriuos tuomet vilkėjau buvo tik kostiumėliai, marškiniai, viskas subtilu ir super tvarkinga.
Norvegijoje buvo 4 didžiuliai ofisai, vienas iš jų Osle, šalia LR Ambasados. Buvau darbšti, turėjau daug veiklų, lietuvišką mokyklą atidariau, lietuvių bendriją subūriau, daug renginių rengiau. Bėgau, sukausi ir atrodė viskas tobula.
Tam sūkury net pradėjau pamiršti save, kol atėjo momentas, kai supratau, kad esu nelaiminga. Kažkur pamečiau prasmę. Pagalvojau, gal oras, čia Norvegijoje per šaltas, gal kur šilčiau į Ispaniją reikia vykti..? Taip ir išvažiavau.
Kaip sakoma, nuo savęs nepabėgsi. Šiltas oras nelabai ką padėjo. Ieškojau, kas ne taip, nes iš šono viskas atrodė tobula.
Bam…Pabudimas. Lyg kažkokius akinius nusimovus, suvokiau, kad yra daug daugiau, yra begalybė. Ir nebūtinai viskas LOGIŠKA turi būti, nebūtinai viskas paaiškinama moksliškai.
Nes širdis, kai jaučia, tai daug daugiau nei paprasti paaiškinimai.Tai yra gyvenimo euforija, gyventi iš širdies, patirti viską ko širdis geidžia, drąsiai žengti žingsnius į priekį. Būti savimi, unikaliu kokiu esu.
Pabudimo momentas buvo ilgas ir komplikuotas, todėl reikėjo ieškoti pagalbos, kad susivokti kas vyksta. Taip atradau jogą, meditaciją ir ypač hipnozę.
Hipnozė yra dovana, tai aukščiausio lygio įrankis, gydantis beveik visas ligas.
Esu dekinga savo ilgam, pilnam patirčių, keliui. Esu laiminga šitoj vietoj kur esu. Esu laiminga atradusi hipnozę, kuri išvedė mane į balansą.