Savęs menkinimas ir mažinimas – jausmas, kad nevertas gyvenimo, meilės, džiaugsmo, laimės, turto.
Tai įvyksta, kai žmogus yra patyręs didelį skausmą iš savo artimiausių, dažniausiai gimdytojų.
Tarkim, kad nėra laukiamas, nėra vertas net gyventi. Iš to didelio skausmo, nusprendžiama, kad geriau ir nerodyti kaip yra.
Uždaromi jausmai, nusprendžiama nejausti skausmo, tai reiškia, kad nejausti ir džiaugsmo.Pasistatome kažką panašaus į sieną ir visatos dovanos nebegali pasiekti širdies.
Taip, žmogus gali turėti didžiules galimybes visai šalia, bet jų tiesiog nepriima, sabotažuoja ir susikuria vienas ar kitas kliūtis, kad nereikėtų jausti.
Kai atsisakoma jausti, neįmanoma atsisakyti tik vieno jausmo, uždaromi visi to lygmens jausmai.