Tęsiant temą apie mirties baimę ir mano atviras pavyzdys Jums..
Asmeninis pavyzdys – žuvus vyrui aš itin daug laiko skyriau meditacijai. Apsilankiau ir pas šamanus, kurie mane gydė su ajahuaska. Šis gėrimas veikia itin stipriai, tarsi stiprūs vaistai, todėl vartoti reiktų tik prižiūrint specialistams ir retais, kraštutiniais atvejais.
Vaistai veikia kaip gili meditacija, kurios metu dar giliau, plačiau įeinama į REM būseną.
Šios gilios meditacijos metu susitikau su žuvusio vyro siela, bendravau su juo. Jis mane išmokė, kad yra vienintelis skirtumas tarp tų, kurių fizinis kūnas yra miręs ir tarp tų, kurių fizinis kūnas yra gyvas. Tas skirtumas yra plakanti širdis, kupina tyros meilės liepsnos.
Ši patirtis atvedė mane į suvokimą, kad tai, kas mes esame niekada nemiršta.
Tam, kad naujai atgimčiau su šiuo suvokimu, dalis manęs turėjo numirti.
Tai nutinka ir hipnozės metu kai jaučiame intensyvius pojūčius.
Jaučiant šaltį kažkuri mūsų dalis numiršta ir priešingai – jaučiant šilumą kažkuri mūsų dalis gimsta iš naujo.
Pabuskime leisdami mirčiai dalyvauti mūsų gyvenimuose. Kai leidžiame jai būti, numiršta mūsų baimės, panika, stresas, žalingi įpročiai.