Pasąmonės lygmenyje manymas yra tas, kad tai šaunu.
Pavyzdžiui, kai seniau rūkyti buvo madinga ir tai net suteikdavo žavesio – būti „kietam“, rūkyti rinkdavosi paaugliai ir net vaikai.
Ir net jei jie žino, kad tai žalinga, jie tai žino 10, 20, 30 metų. Jų pasąmonė užstrigo, būtent šiame įsitikinime „rūkyti yra šaunu“.
Tai gali būti ir 3 vaikų mama, kuri slapstėsi rūkydama, kad nerodytų blogo pavyzdžio. Jos pasąmonėje yra įrašas, kad tai „kieta“. Jos pasąmonė tuo šventai tiki.
Kitas dalykas – noras kam nors priklausyti, būti susijusiam, nebūti atskirtam.
Paauglys buvo įsitikinęs, kad būti bendruomenėje, nesvarbu, ar ji nuodijo kūną, ar ne, yra geriau nei būti vienam visiškoje kančioje.
Tai proto pagalba išlikti gyvam.
Apsauga, nuo vienatvės ir gal net mirties.
Šis įsitikinimas tęsiasi dešimtmečius. Todėl žmogus sako: „Kai sergu, einu rūkyti“. Jūs tikrai einate pas savo ištikimą draugą, pabūti su bendruomene, nesijausti vienišas.