Kodėl?
Vaikai norėdami susitapatinti su tėvais ir matydami juos rūkančius, įsitikina, kad jeigu elgsis kaip suaugusieji elgiasi, jie ir patys taps suaugę.
Tačiau, tapus priklausomu nuo rūkymo, paauglys taip pat įsitikina, kad tai atpalaiduoja – palengvėja, pagerėja.Bet ar tikrai kūnui yra geriau ir jis atsipalaiduoja?
Juk visi mes suprantame, kad po rūkymo širdis yra permušama, juntamas didelis stresas, kūnas aptirpsta.
Kai žmogus atranda tuos vaikystės, paauglystės įsitikinimus – juos galima tiesiog ištrinti ir išvalyti, supratus, kad rūkymas nėra apie atsipalaidavimą.
Rūkymas taip pat susijęs su draugo sąvoka – vienišumo nejutimu, pritapimu.Rūkymas suformavo didelę rūkančiųjų bendruomenę, tad žmogus besijausdamas vienišas, berūkant atranda kam galėtų priklausyti ir pritapti. Suvokus, kad šiai bendrijai nereikia pritapti, rūkymo atsisakyti tampa lengva.